Jūsų CBD ekstraktas indelyje keičia tekstūrą: paaiškinimas apie kristalizacijos pradžią
|
|
Skaitymo laikas 4 min.
|
|
Skaitymo laikas 4 min.
TURINYS
Galbūt tau yra tekę užsisakyti sklandžios arba kreminės tekstūros CBD ekstraktą, o po kelių savaičių pastebėti, kad jame atsirado kristalai ar smulkūs grūdeliai. Šis reiškinys gali nustebinti, tačiau dažnai jį galima paaiškinti natūraliu procesu, vadinamu branduoliavimu, kurį tau paaiškinsiu išsamiau.
Nukleacija yra natūralus reiškinys, dėl kurio kai kuriuose ekstraktuose palaipsniui kristalizuojasi CBD.
Tekstūros pasikeitimas nebūtinai reiškia, kad produktas sugedo ar yra prastos kokybės.
Ekstrakto sudėtis, temperatūra ir laikymo sąlygos daro didelę įtaką kristalų susidarymui.
Terminas „nukleacija“ reiškia procesą, kurio metu mišinyje ištirpintos molekulės pradeda susidėlioti, sudarydamos kietąsias struktūras, vadinamas kristalais.
Šis reiškinys pasitaiko visur gamtoje. Kai vanduo užšąla, molekulės susidėlioja taip, kad susidaro ledas. Kai labai koncentruotas sirupas atvėsta, gali atsirasti cukraus kristalai. Kanapių ekstraktai kartais veikia pagal tą pačią logiką.
Kalbant apie koncentratus ir CBD dervų, daugiausia kanabidiolio molekulės palaipsniui susiburia, kol susidaro plika akimi matomi kristalai.
CBD turi vieną svarbią cheminę savybę: grynoje formoje jis natūraliai linkęs kristalizuotis.
Kai ekstrakte jų koncentracija tampa didelė, kai kurios molekulės siekia grįžti į stabilesnę būseną. Tuomet jos palaipsniui susiburia aplink mažus pradinius taškus, vadinamus kristalizacijos branduoliais.
Šis reiškinys dažnai rodo, kad didelį kiekį palyginti mažai perdirbtų kanabinoidų.
Kai kuriuose neapdorotuose ekstraktuose kristalizacijos procesą taip pat gali skatinti CBDA. CBDA yra rūgštinė forma, natūraliai esanti augale prieš jo virsmą į CBD. Kaip ir kanabidiolis, ši molekulė turi struktūrą, kuri tam tikromis sąlygomis skatina kristalų susidarymą.
Kartais vienu metu esantys CBD ir CBDA gali pagreitinti tekstūros pokyčius, pastebimus laikui bėgant.
Ne visi ekstraktai kelia vienodą kristalizacijos riziką. Iš tiesų, kuo didesnė CBD koncentracija, tuo daugiau molekulių susikaupia nedidelėje erdvėje. Ši tankis skatina molekulių susidūrimus ir didina kristalizacijos tikimybę.
Būtent todėl labai koncentruoti ekstraktai paprastai lengviau keičia tekstūrą nei produktai, kurių sudėtyje yra nedidelis kanabinoidų kiekis.
Kai kurie koncentratai , kurie iš pradžių buvo permatomi, po kelių savaičių gali tapti nepermatomi arba grūdėti po kelių savaičių.
Terpenai veikia kaip natūralūs tirpikliai, galintys laikinai išlaikyti kanabinoidus suspensijoje. Kai ekstraktas turi didelį terpenų kiekį, jo konsistencija dažnai ilgiau išlieka skystesnė. Tuo tarpu produktas, kuriame terpenų yra mažiau, gali kristalizuotis greičiau.
Tai viena iš priežasčių, kodėl du ekstraktai, kurių CBD koncentracija yra panaši, gali visiškai skirtingai keistis savo indeliuose.
Temperatūros svyravimai daro didelę įtaką kristalų susidarymui. Laikymas vėsioje aplinkoje dažnai skatina kristalų susidarymą. Priešingai, aukštesnė temperatūra gali laikinai sulėtinti šį reiškinį arba padaryti ekstraktą elastingesnį.
Pakartotiniai pasikartojantys šilimo ir aušinimo ciklai taip pat gali pakeisti koncentrato vidinę struktūrą.
Todėl ekstraktas, laikomas automobilyje žiemą arba veikiamas didelių temperatūros svyravimų, gali greičiau pasikeisti neiproduktas, laikomas stabilioje vietoje. Todėl dervos (ir žiedų) pakuotė yra labai svarbi.
Kai kuriais atvejais kristalizacija prasideda nepastebimai. Ekstrakto viduje susidaro mažyčiai kristalai , tačiau iš karto nepakeisdami jo bendro išvaizdos.
Laikui bėgant šie mikrokristalai daugėja ir suteikia šiek tiek grūdėtą tekstūrą.
Nepaisant šių pokyčių, produktas tebėra visiškai tinkamas naudoti.
Kai kristalizacija vyksta tolygiai,ekstraktas gali įgyti tirštesnę ir kreminę tekstūrą. Šis reiškinys yra pageidaujamas kai kuriuose aukščiausios kokybės koncentratuose, kurių konsistencija kartais primena sviestą ar plaktą grietinėlę.
Kai kuriuose ypač daug CBD turinčiuose ekstraktuose kristalų susidarymas gali tapti labai pastebimas. Tuomet tuomet produkte aiškiai matomi balti arba permatomi kristalai.
Vienas iš labiausiai paplitusių mitų – įsitikinimas, kad kristalizuojantis ekstraktas yra sugadintas. Daugeliu atvejų tai nėra tiesa.
Nukleacija iš esmės keičia tekstūrą, o kartais – ir išvaizdą. Tai nereiškia, kad automatiškai prastėja kokybė ar kanabinoidų.
Tačiau yra skirtumas tarp įprasto kristalizavimosi ir tikro produkto gedimo. Neįprastas kvapas, pelėsių atsiradimas, neįprasta spalva ar drėgmės pėdsakai gali rodyti, kad yra saugojimo problema.
Kita vertus, kristalų susidarymas ar konsistencijos pasikeitimas paprastai yra įprasti reiškiniai tam tikruose kanabinoidų turinčiuose koncentratuose.